Tikrinama detalė įmagnetinama tiek, kad ties defektais susidarytų magnetiniai išsklaidymo laukai, galintys pritraukti ir sulaikyti magnetinių miltelių daleles, o magnetinių laukų linijos būtų statmenos defekto krypčiai arba eitų nors 20⁰-30° kampu į defektą. Todėl norint nustyti defektus, išsidėsčiusius įvairiais kampais detalės ašies atžvilgiu, reikia detalę įmagnetinti dviem statmenomis kryptimis.
Naudojant magnetinį neardomos kontrolės būdą taikomi du pagrindiniai detalių tikrinimo atvejai:
1. Detalės defektai nustatomi esant liekamajam įmagnetinimui.
Detalė įmagnetinama, o po to jos paviršius padengiamas sausais feromagnetiniais milteliais.
2. Detalės defektai nustatomi veikiančiame magnetiniame lauke.
Milteliai arba suspensija užpurškiama įmagnetinimo metu.
Magnetinio metodo jautrumas priklauso nuo feromagnetinių miltelių grūdėtumo, magnetinio lauko stiprumo, srovės, defektų gylio, matmenų, formos, jų orientacijos detalės paviršiaus ir įmagnetinimo krypties atžvilgiu, paviršiaus formos ir būklės, įmagnetinimo būdo.
Geriausiai magnetiniu metodu aptinkami plokštuminiai defektai, paviršiniai įtrūkimai, metalo neįvirinimai ir nesusilydimai, kurių didžiausias matmuo orientuotas stačiu (arba artimu jam) kampu magnetinio srauto krypčiai.
Magnetinio metodo galimybės: aptinkami nuo 0,01mm pločio, 0,05 mm gylio ir 0,5 mm ilgio paviršiniai defektai. Magnetiniu metodu geriausiai nustatomi glotniai apdorotuose paviršiuose esantys defektai.
Metodo patikimumui didelę įtaką turi tikrinamos detalės įmagnetinimo būdai. Išilginis įmagnetinimas naudojamas nustatant skersinius, skritulinius, išilginius suvirinimo defektus. Skritulinis įmagnetinimo būdas efektyvus tikrinant vamzdžius, velenus, strypus ir kt. Kombinuotuoju būdu nustatomi skersiniai ir išilginiai defektai.